Sutikti miestai

Gintaras Česonis “The Keys to Lithuanian cities” 6939

Gintaras Česonis gimė 1974 metų spalio 30 dieną Kaune. Jis profesionalus fotografas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos (Kauno skyriaus) pirmininkas, docentas Kauno dailės institute. Eksponuoja personalinėse ir kolektyvinėse parodose, kuruoja parodas bei redaguoja fotografijos albumus. 
2007 metais buvo pripažintas aktyviausiu ir įsimintiniausiu Kauno menininku, pasižymėjo nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose. 2010 metais G. Česonis gavo Lietuvos fotomenininkų prizą už aktyvią veiklą įkvėpusią fotografijos galerijos renovaciją ir pradėtas naujas veiklas Kaune.
Fotografo darbai saugomi Nacionalinėje Paryžiaus bibliotekoje, Nacionaliniame fotografijos muziejuje Ispanijoje, Nigerio Nacionaliniame muziejuje, privačiose kolekcijose.

Parodoje eksponuojama fotografijų serija Sutikti miestai buvo kurta knygoms apie Lietuvos miestus ir kaimus, fotografui bendradarbiaujant su eile rašytojų. Atrodo – kas čia tokio. Sėdi, nuvažiuoji. Beveik nieko nesutinki ir tai nufotografuoji.

Margarita Matulytė apie Sutiktus miestus rašė:

Gintaro Česonio fotografijos prikaustė dėmesį, o tiksliau – hipnotizuojančiai įtraukė į pasivaikščiojimą po miestą. Klampu kaip sapne. Apninka monotonija: fotografijos plokštumoje nusidriekiančios plynos aikštės, bevardės ir todėl nieko nereiškiančios (gal tik iškaba „Autobusų stotis“ paaiškina, kad iš čia išvykstama ir kartais atvykstama); šaligatviai, vedantys į kairę, į dešinę, tiesiai, bet visi užsibaigiantys ne miesto, o fotografijos pakraštyje; pavieniai namai, labai seni, nelabai seni, bet nė vieno naujo; vieniši praeiviai, stoviniuojantys ar vos slenkantys; rūkas, tankia širma uždengiantis perspektyvą, apgaubiantis sąmonę ir slopinantis bet kokį norą fokusuoti žvilgsnį į objektą ir pamatyti jį ryškiau. Nors sąvoka „pamatyti“ šiuo atveju netiksli. Čia veikia kitos kategorijos – išjausti, išklausyti, ištirti, perprasti.

Viskas yra kur kas paprasčiau. Gintaras – fotografas, kuris nesivaiko naujovių ar pirmavimo. Jis mėgsta, kai tam tikrais klausimais jo žodis būna paskutinis. Tą jau yra įrodęs, kai sukūrė monumentalų fotografijų ciklą apie Kauno fortus, nors iki tol apie tai darbų būta. Kai Vytautas V. Stanionis keliavo per Lietuvą 2002-3 metais, rezultate kilo darbas „Lietuva. Atsisveikinimo vaizdai“. Autoriaus teigimu, tuščios miestų ir miestelių gatvės ir aikštės liudijo – visi jau sugrįžę iš Nepriklausomybės mitingų, slepiasi namuose, o gal jau išmirę. Gintaras, aplankęs eilę miestelių 2010-12 metais, kartais net stabteldamas ten pat, kur buvo Vytautas (pvz., Kalvarijoje), savo fotografijomis teigia, kad tuose miesteliuose dar užsiliko, o galbūt auga vienas kitas žmogus. Pesimistiško žiūrovo Sutikti miestai nenuteikia linksmai, tačiau optimistui, žinančiam buračiško įkvėpimo lietuvių fotografiją, tai melancholiškas, piuristiškas, autoriaus būdą atskleidžiantis darbas.