Lietuvos fotografija festivalyje „Fotohonap“ Budapešte

Posted on Spa 30, 2014
Lietuvos fotografija festivalyje „Fotohonap“ Budapešte

Spalio 29 d. Budapešte (Vengrija) prasidėjo fotografijos mėnesio festivalio Fotohonap programos renginiai, Jų įžanginis akcentas – Baltijos šalių fotografijos paroda “Traces – Contemporary Baltic Photography”, kurioje dalyvauja Lietuvos fotografai. Parodos kuratorius Mindaugas Kavaliauskas, atsakydamas į festivalio teminius motyvus, susijusius su praeitimi ir atmintimi, festivaliui pasiūlė Dariaus Kuzmicko, Gintaro Česonio, Donato Stankevičiaus bei kuratoriaus ir Aleksandro Macijausko bendrą projektą. Paroda architektūros centre FUGA veiks iki lapkričio 27 d. Budapešto fotografijos festivalis – Fotohonap – vienas svarbiausių fotografijos meno festivalių Europoje, vykstančių antroje metų pusėje.

DSC_5964

Dariaus Kuzmicko darbai centre FUGA

Pasak Dariaus Kuzmicko (g. 1969), Nepriklausomybės aušroje išvykusio iš Lietuvos ir dabar gyvenančio Portlande (Oregonas, JAV), jo “Savanoriai. Camera Obscura” – lyg bandymas suderinti matomą ir nematomą pasaulius, kurie slepiasi vienas nuo kito sąmonės ir pasamonės horizontuose.

Festivalis “Kaunas Photo” 2009 metais pakvietė fotografą Darių Kuzmicką realizuoti projektą apie jo gimtąjį miestą Kauną, kuriame autorius galėtų sujungti paralelinius pasaulius – profesionalaus fotografo ir menininko, realisto ir svajotojo, aukštųjų technologijų ir amžinųjų fizikos dėsnių, kur viename atvaizde galėtų sutalpinti išorę ir vidų, buitinį ir svajonių pasaulį, prisiminimus ir šiandieninę tikrovę. Amerikiečio Abelardo Morel išpopuliarintas kameros obskuros naudojimo metodas lietuvių fotografui tapo sugrįžimo į savo šalį ir jos dualistinio matymo priežastimi.

Darius Kuzmickas_co_savanoriai_17_Saules Gimnazija

Darius Kuzmickas „Camera Obscura. Savanoriai“. 2009

Socialinio-dokumentinio projekto “Savanoriai”, kvietusio fotografus fiksuoti gyvenimą ilgiausioje ir intensyviausioje Kauno gatvėjė – Savanorių prospekte, kontekste Darius Kuzmickas rado galimybę savo profesionalumo ir meninių paieškų tęstinumui, versdamas kameromis obskuromis butus, biurus, gamybines patalpas, laiptines, viešbučių kambarius, ir Saulės gimnazijos, kurioje kažkada mokėsi, klases. Užtemdydamas šias patalpas jis per mažytę skylutę įleisdavo išorės vaizdus, įprastai matomus pro langus, kurie lyg fotoaparato tamsiame kambarėlyje (camera obscura) apversti projektuodavosi ant sienų

priešingoje patalpos pusėje. Toku būdu išorės vaizdas tampa ir šviesos šaltiniu, panardindamas interjerus į išorės panoramas.

DSC_5998

Dešinėje – Gintaro Česonio fotografijų ekspozicija.

Gintaro Česonio (g. 1974) serija “Sutikti miestai” – apie Lietuvos miestus, miestelius ir kaimus (2009-2012 m.), savo įkvėpimu ir stiliumi – iliustratyviosios dokumentinės fotografijos darbas, kurtas knygų serijai, siekusiai naujai pažvelgti į Lietuvos vietovių istorijos ir dabarties sluoksnių sanklodas.

Gintaras_Cesonis_The cities I met_Kalvarija_2012_700px

Gintaras Česonis „Sutikti miestai“. Kalvarija

Gintaras Česonis – fotografas, kuris nesivaiko naujovių ar pirmavimo. Jis mėgsta, kai tam tikrais klausimais jo žodis būna paskutinis. Tą jau yra įrodęs, kai sukūrė monumentalų fotografijų ciklą apie Kauno fortus, nors iki tol apie tai darbų būta. Kai Vytautas V. Stanionis keliavo per Lietuvą 2002-3 metais, rezultate kilo darbas „Lietuva. Atsisveikinimo vaizdai“. Autoriaus teigimu, tuščios miestų ir miestelių gatvės ir aikštės liudijo – visi jau sugrįžę iš Nepriklausomybės mitingų, slepiasi namuose, o gal jau išmirę. Gintaras Česonis, apilankęs eilę miestelių 2010-12 metais, kartais net stabteldamas ten pat, kur buvo Vytautas (pvz., Kalvarijoje), savo fotografijomis teigia, kad tuose miesteliuose dar užsiliko, o galbūt auga vienas kitas žmogus. Pesimistiško žiūrovo Sutikti miestai nenuteikia linksmai, tačiau optimistui, žinančiam buračiško įkvėpimo lietuvių fotografiją, tai melancholiškas, piuristiškas, autoriaus būdą ir vienatvės grožį atskleidžiantis darbas.

Donato Stankevičiaus (g. 1984) darbas „Reselling“ (Perpardavimas) yra vizualaus meno performansas. Šis darbas kvestionuoja tradicinės dokumentinės fotografijos kaip meno vertybės vietą rinkoje. Reportažiniu būdu Lietuvos turguose sukuriami atvaizdai vėliau talpinami į rėmelius, kuriančius papildomą vertę, ir bandomi tiesioginiu ir perkeltiniu būdu perparduoti pirkėjams, meno žiūrovams. Menininkas teigia, kad menas priklauso žmonėms, kaip ir bet koks kitas objektas, parduodamas turguje.

Donatas_Stankevicius_Reselling_60x84_ok_002

Donatas Stankevičius „Reselling“

Darbas „Reselling“ šiemet buvo eksponuojamas mugėje Art Vilnius ir pelnė jį pristatančiai galerijai geriausios galerijos vardą. Serijos „Reselling“ paroda iki spalio 31 d. yra buvo rodoma Vilniaus fotografijos galerijoje.

DSC_5995

Mindaugas Kavaliauskas ir Donatas Stankevičius su Lietuvos visa ambasados komanda ir Budapešto Lietuvių bendruomenės nariais

Mindaugo Kavaliausko (g. 1974) fotografijų diptikai „Kaimo turgūs – Miesto turgūs“ (Rural + Urban Market) galėtų būti laikomi pašmaikštavimais Aleksandro Macijausko (g.1938) serijos „Kaimo turgūs“ tema.

M.Kavaliauskas+A.Macijauskas_Kaimo-Miesto turgus_12_700px

Mindaugas Kavaliauskas + Aleksandras Macijauskas „RURAL + URBAN MARKETS“

Nuo 2001 m. Mindaugas Kavaliauskas fotografavo masinius Lietuvos automobilių turgų peizažus, o nuo 2007-2012, domėjosi ir jų „šventaisiais Petrais“ – žmonėmis su dideliais raktų ryšuliais. Kad įkalbintų juos fotografuotis, eidamas į automobilių turgų turėdavo A.Macijausko knygą „Kaimo turgūs“ (1969-1980), kuri padėdavo menui abejingiems prekeiviams suprasti, kad tomis fotografijomis bandoma kurti dokumentika. 2013 metais, kuruodamas parodą, skirtą Aleksandro Macijausko kūrybai ir gyvenimui, buvo pasinėręs į šio fotografo archyvą, ko pasekoje pastebėjo eilę paralelių tarp „Kaimo turgų“ ir jo „Autoportretų ir Autopeizažų“. Parduodamų gyvūnų, dažnai keturkojų, scenos greta keturračių ir jų pardavėjų Lietuvos automobilių turguose išryškina nevertai ignoruojamą lietuvių mentaliteto kertinį pokytį, kurio pasekoje iš žemdirbių tautos tapome automobilių pardavėjais, naudotojais, mylėtojais. Nepriklausomybės pradžioje buvęs laisvės simboliu, dabar automobilis yra svarbi ekonomikos dalis, stiliaus, kulto objektas. Pasak Mindaugo Kavaliausko, kareivis Šveikas apie šiandieninę Lietuvą pasakytų panašiai, kaip apie alų Čekijoje: „bet kokia vyriausybė, nusprendusi apmokestinti automobilius, yra pasmerkta žlugti“…

 

Lietuvos fotografijos atstovavimą Budapešto fotografijos mėnesio programoje organizavo fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO (Všį Šviesos raštas ir LFS Kauno skyrius), kurio didieji rėmėjai – Lietuvos Kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybė. Parodą parėmė LR Ambasada Budapešte.

Informacijai:

Parodos kuratorius

festival@light.lt

+370 650 77895

  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •  
  •